šalinis

2 šalìnis, -ė adj. (2) Š; DŽ, NdŽ, KŽ; L 1. Sut, RtŽ, N, M, LTR(And) esantis iš šalies, šoninis: Didiejai [kapų vartai] užrakinti, tik par šaliniùs teįeisi Krš. Trečiojo kambario šalines duris atsivėrę, randa ten tris lovas, vienais šilkais parėdytas Sln. Prasiverk gi, sesutėle, šalìnį langelį (d.) Šmn. [Kūtė] tarp tų pačių šalinių numo sienų stovėjo S.Dauk. Pasukau į šalinę pustamsę alėją, lankomą svajotojų LzP. Jis kreipės eiti šaline gatve Vd. Lovos šalìnė lenta I. Šalìniai [akėčių] balžienai LKAI109(Mšk). Šalìnės ienos LKAI110(Vgr). Šalìnės durys Rtr. Šalìnis altorius KII88. Padarė šalines kamaras apiskritai Ch1Kar6,5. Šalinis (rankų) atlošas KII17. Šalinės (esančios gerklės šonuose) liaukos E. | Šalìnis arklys K. Šalìnis, arba dvailinis, arklys BŽ436. ║ EncVIII1023, KlbXIV78 lingv. šoninis, lateralinis (pvz., priebalsiai l, l’). 2. Rud esantis šalia, gretimas, šalimas: Šaliniame kambaryj užgirdau gana linksmai šnekančius žmones TS1899,2. Iš šalìnės seklyčios suzvanijo zvanelis Pn. Kas šaliniuose kambariuose šeimininkauja? V.Krėv. Rodūnios parapiją visą padalino po šalinès parapijas Rod. Šalìnės (viršutinio medžio sluoksnio, esančio prie pat žievės) balanos neduok – blogai dega Vrn. ^ Tu dirbi, tai kap šalìnė balana dega (blogai) Nč. 3. pašalinis: Šalìnis žmogus tiek nepaaiškins, kiek savas Vv. Kiek šalìnių žmonių atsivežė! Slnt. 4. J nepagrindinis, ne toks svarbus, šalutinis: Nustrubinus tą šaknį, šalinės šaknys derlingesniai auga S.Dauk. ║ netiesioginis, tolesnis: Šalìnė giminės eilė KII31. 5. papildomas, pridėtinis: Šalinis darbas Rt. 6. → 1 šalis 6: Šalinis vardas N.